2024/05/11
Parodos „Posaulės“ uždarymo ekskursija-diskusija su Geiste Marija Kinčinaityte ir Lidija Kononenko

2024 m. gegužės 11 d., 16 val., paskutinę parodos „Posaulės“ veikimo dieną galerijoje „Atletika“ vyks ekskursija-diskusija po parodą su autorėmis Geiste Marija Kinčinaityte ir Lidija Kononenko, kurią moderuos menininkas, kuratorius ir teoretikas Paulius Petraitis.


„[…] šviesa vis labiau išsisklaido įvairiomis kryptimis, dėl į smogą susitelkusių dalelių virš horizonto  susidaro vario bei rusvos spalvos ūkana, o galiausiai spindulių lieka visai nedaug, todėl akys gali žiūrėti tiesiai į saulę […].“ (Ištrauka iš Lidijos Kononenko kūrinio „phantom currents“)

Parodos pavadinimas „Posaulės“ skleidžiasi įvairiomis kryptimis, kurios persipina menininkių instaliacijose bei video kūriniuose. Taip pat tai terminas, kuriuo siekiama apibūdinti optinį fenomeną – atmosferos sąlygų nulemtą saulės atspindį po horizontu. Tokią netikrą saulę – atspindį debesyse – kartais galima pamatyti iš lėktuvo. Netikros saulės reiškinys, pasak filosofo Michelio Serreso, gali būti siejamas ir su „ugnies“, „signalo“ ekonomikomis. Knygoje „The Parasite“ (1982) jis tai apibūdina kaip troškimą sukurti saulės imitaciją Žemėje – ryškiausią kapitalizmo atspindį. Serresas aiškina netikrų saulių fenomeną kaip galimus rezervuarus – naftos, dujų, anglies resursus, užtvenktas upes, duomenų bazes ir į orbitą iškeltus, nenutrūkstamą informacijos bei kapitalo tėkmę užtikrinančius palydovus. Lietuvių kalba „Subsuns“ („Posaulės“) skamba ir kaip „daugybė pasaulių“ – taip parodos pavadinimas įgyja ir kitą paskirtį – tampa kvietimu įsivaizduoti alternatyvius sambūvio su pasauliu būdus.


Lidija Kononenko (gimusi Lietuvoje) – Londone gyvenanti vizualiųjų menų kūrėja. Savo kūryboje apjungdama skulptūrą, videomeną, tekstus ir garsą ji tyrinėja su žmogiškuoju būviu susijusių mokslinių tyrimų metodologijas. Kononenko darbuose asmeniškumas persipina su analitiniu požiūriu, nagrinėjami įvairūs kūno ir įkūnijimo supratimo būdai – nuo fizinių būsenų, pvz., fizinio krūvio ar užmigimo, vizualinės išraiškos – iki tokių emocijų kaip įsimylėjimas. Per mokslo prizmę žvelgdama į save kaip į vietą, kurią reikia kartografuoti ir prižiūrėti, ji apsvarsto biomedicinos plėtrą į privačias sferas. Kononenko baigė Karališkąją menų akademiją Londone, yra surengusi parodas „Somers Gallery“ Londone (personalinė paroda), fotografijos muziejuje Jekaterinburge (personalinė paroda), „Nunnery Gallery“ Londone, „Ya Gallery“ Kyjive, „The Photographers’ Gallery“ Londone ir Suomijos fotografijos muziejuje Helsinkyje. Videomeno kūriniai rodyti „Plaza Plaza Cinema“ (internetu), ECNP kongrese (internetu), „Tenferflix“ Londone, „Cité Internationale des Arts“ Paryžiuje; „Ciné 13 Théâtre“ Paryžiuje ir „The Courtyard“ Londone. Menininkei suteiktas „Art of Neuroscience“ apdovanojimas (Nyderlandai), taip pat Peterio Rippono „Travel“ ir E. Vincento Harriso apdovanojimai Karališkojoje menų akademijoje Londone. www.lidijakononenko.com

Geistė Marija Kinčinaitytė (gimusi Lietuvoje) – menininkė ir tyrėja, fotografijos bei videomeno praktikoje tyrinėjanti susvetimėjimą ir nežinomybę. Apskritai jos praktiką apibrėžia susidūrimai su keistumu (angl. eerie), kuris suprantamas tiek kaip komforto zonos – savęs, žmogiškumo, gyvenamosios vietos ar aplinkos – netekimas, tiek kaip budrumas jaučiant dar neidentifikuotą esatį. Nuo 2014 m. menininkės darbai eksponuoti personalinėse ir grupinėse parodose Jungtinėje Karalystėje („The Photographers’ Gallery“; 253 Hoxton), Lietuvoje (Kauno fotografijos galerijoje, MO muziejuje, „Prospekto“ galerijoje, projektų erdvėje „Sodų 4“, galerijoje „Vartai“, Vilniaus paveikslų galerijoje, Prano Domšaičio galerijoje), Norvegijoje („Fotogralleriet“), Taivane (Nacionaliniame fotografijos ir paveikslų centre, Nacionaliniame Taivano dailės muziejuje), Pietų Korėjoje (Fotografijos muziejuje), Kinijoje („Inside-Out Art Museum“). 2018 m. menininkė pagal užsakymą sukūrė video instaliaciją „Boiler Room x Tinder“ renginiams Bristolyje, Glazge ir Londone. Kembridžo universitete jai suteiktas kino ir ekrano studijų daktaro laipsnis.
www.geistekincinaityte.com

Paulius Petraitis yra tyrėjas, nepriklausomas kuratorius ir menininkas. Savo įvairialypėje praktikoje domisi vaizdų prasmių gamyba platesniuose sockultūriniuose ir technologiniuose kontekstuose. 2022 m. Atletikos galerijoje kuravo performatyvią Tom Lovelace solo parodą Repeticijos kambarys. Jis taip pat dirba su leidybos praktikomis – menininko knygos įtrauktos į įvairias institucines kolekcijas, tarp jų MoMA ir Metropoliteno meno muziejaus bibliotekų, Danijos dizaino muziejaus, Estijos taikomojo meno ir dizaino muziejaus bei kitas.

Parodą „Posaulės“ organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS). LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Dizaineris – Dovydas Černiauskas
Vertėjas – Paulius Balčytis
Techninis vadovas – Matas Šatūnas

Paroda veikia 2024 m. balandžio 6–gegužės 11 d. nuo trečiadienio iki penktadienio 16–19 val., šeštadieniais 13–17 val.

Parodos uždarymo ekskursija-diskusija su autorėmis – 2024 m. gegužės 11 d. 16 val. Moderatorius – Paulius Petraitis.
Renginys vyks anglų kalba.

Įėjimas nemokamas, be registracijos.
Galerija „Atletika“, Vitebsko g. 21, Vilnius.

Vaizdas: Paroda „Posaulės“. Lidija Kononenko, instaliacijos vaizdas, 2024. Lauryno Skeisgielos nuotrauka.