2024/06/27–08/08
Šaknys ir laidai: Merle Bergers, Maria Castellanos, Mindaugas Gapševičius, Lerin/Hystad, Špela Petrič. Kuratorė Katažyna Jankovska

2024 m. birželio 27 d. 19 val. galerijoje „Atletika“ atidaroma grupinė Lietuvos ir užsienio kūrėjų paroda „Šaknys ir laidai“. Parodoje pristatomi Merle Bergers, Marios Castellanos, Mindaugo Gapševičiaus, Lerin/Hystad, Špelos Petrič kūriniai, parodos kuratorė – Katažyna Jankovska.

Kibernetinis miškas
pilnas pušų ir elektronikos
kur elniai ramiai vaikšto
pro kompiuterius
tarsi jie būtų gėlės
linguojančiais žiedais. 
(Richardas Brautiganas, All Watched Over by Machines of Loving Grace, 1967

Dėl riboto juslinio suvokimo mums nepavyksta užmegzti ryšio su augalais. Augalai juda per lėtai, kad žmogaus akis pastebėtų, o jų skleidžiami cheminiai ir elektriniai signalai nejuntami. Todėl pasikliaujame technologiniais prietaisais, kurie tarsi jutiminiai protezai sugeba prisitaikyti prie lėtesnės augalo laiko skalės, aptikti signalus, tarpininkauti tarp žmogaus ir augalo.

Menininkai jau nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio eksperimentavo jungdami technologijas ir augalus, kurdami naujas, hibridines intelekto formas. Augalai pripažinti „analoginiais elektriniais kompiuteriais“, gebančiais perduoti informaciją dideliais atstumais, jie laikomi natūraliais jutikliais dėl gebėjimo aplinkoje aptikti pokyčius. Tai įkvėpė kurti naujus kompiuterių, robotų ir tinklų dizainus, pereinant nuo elektroninių sistemų ir silicio lustų prie hibridinių augalų-mašinų. Šiuo metu, kai, bandydami atkartoti žmogaus lygio intelektą, kuriame dirbtinį, kyla klausimas, ar galėtume panaudoti augalų kolektyvinio sprendimų priėmimo, informacijos apdorojimo ir išteklių paskirstymo metodus (pavyzdžiui, simbiotinius grybų ir augalų santykius), norėdami „pamaitinti“ duomenų ištroškusius algoritmus. Rašytojas Jamesas Bridle’as klausia, kaip atrodytų dirbtinis intelektas, sukurtas pagal miško pavyzdį.

Nuo dirbtinio intelekto sistemų, analizuojančių augalų elgesį, iki biohibridinių instaliacijų, atskleidžiančių jų jutiminius gebėjimus, – parodoje „Šaknys ir laidai“ pristatomi eksperimentiniai meno kūriniai, kuriais žaismingai tyrinėjami galimi žmonių ir augalų santykiai. Užuot siekę išnaudoti technologijas produktyvumui, šie kūriniai mažina atotrūkį tarp žmonių ir augalų pasaulių, atskleisdami paslėptą dimensiją. Kas būtų, jei galėtume iššifruoti slaptus augalų ir grybų pokalbius? Kas nutinka, kai augalai bendrauja per atstumą, sujungti internetu? Kaip veiktų mašinos, įrenginiai, kurių vienintelis tikslas – žaisti su augalais?

Menininkai – Merle Bergers, Maria Castellanos, Mindaugas Gapševičius, Lerin/Hystad, Špela Petrič
Kuratorė – Katažyna Jankovska
Dizainas – Ringailė Demšytė
Techninis vadovas – Merkys Žebrauskas

Atidarymas ir ekskursija su kuratore – 2024 m. birželio 27 d. 19 val.
Paroda veikia 2024 m. birželio 28 – rugpjūčio 8 d. trečiadieniais – penktadieniais 16.00 – 20.00.
Parodos uždarymo renginys su menininkais – 2024 m. rugpjūčio 8 d.
Adresas: galerija „Atletika“, Vitebsko g. 21, Vilnius. Įėjimas į parodą ir renginius nemokamas, be registracijos.

Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS). LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Parodą iš dalies remia Acción Cultural Española (AC/E), Swedish Arts Grants Committee.

 

Autorių biografijos

Lerin/Hystad yra meninis ir muzikinis duetas iš Švedijos ir Norvegijos, kurį sudaro Simon Torssell Lerin ir Bettina Hvidevold Hystad. Nuo 2010 m. jie dirba vizualiojo meno ir eksperimentinės muzikos srityse. Lerin ir Hystad įgijo išsilavinimą Konstfack ir Royal Konsthögskolan universitetuose Stokholme, taip pat Bergeno dailės akademijoje Norvegijoje. Menininkai yra dalyvavę daugelyje individualių ir grupinių tarptautinių parodų. Lerin/Hystad taip pat aktyviai muzikuoja – yra koncertavę Europoje, Kinijoje ir Japonijoje.

Špela Petrič yra slovėnų naujųjų medijų menininkė, įgijusi gamtos mokslų išsilavinimą.  Meninėje praktikoje ji derina biomedijas ir performatyvumą, siekdama įgalinti neįprastus santykius tarp kūnų, atskleidžiančių mūsų (bio)technologinės visuomenės pagrindus, ir siūlo alternatyvas. Petrič yra pelniusi ne vieną apdovanojimą, tarp kurių – White Aphroid už ypatingus meninius pasiekimus (Slovėnija), Bioart and Design Award (Nyderlandai) ir Prix Ars Electronica (Austrija).

Mindaugas Gapševičius nagrinėja sudėtingą nežmogiškų būtybių ir žmogaus kūrybiškumo santykį bei žmonijos poveikį aplinkai. Jis įgijo magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje (1999), Londono Goldsmiths universiteto MPhil (2016) ir daktaro laipsnį Veimaro Bauhaus universitete (2022). Nuo 2015 m. yra Veimaro Bauhaus universiteto meno asociatas, o nuo 2022 m. – mokslo darbuotojas. 1998 m. Gapševičius įkūrė Institutio Media – pirmaujančią medijų meno platformą Lietuvoje ir Migrating Art Academies, nuo 2008 m. remiančią kylančius menininkus visoje Europoje. 2016 m. padėjo įkurti pirmąją Berlyno TOP bendruomenės biolaboratoriją. 2019 m. Vilniuje įsteigė tarpdisciplininių tyrimų centrą Alt Lab, o 2024 m. Atėnuose – Centre for Non-machines Research, tuo parodydamas atsidavimą novatoriškam tyrinėjimui.

María Castellanos yra menininkė ir tyrėja, darbuose apjungianti meno, mokslo, technologijų ir visuomenės sritis. Šiuo metu ji dirba Oslo Metropoliteno universitete kaip podoktorantūros tyrėja pagal FeLT projektą „Gyvųjų technologijų ateitis“. Kūrybinėje praktikoje ji daugiausia dėmesio skiria žmogaus jutiminių ribų tyrimams ir sudėtingų sistemų, skatinančių žmonių ir nežmonių bendravimą bei supratimą, kūrimui.

Merle Bergers yra dizainerė ir Lingua Planta įkūrėja iš Nyderlandų. Studijuodama Eindhoveno dizaino akademijoje, ji susidomėjo augalais ir kvapais. Inspiruota miškininko ir ekologo Peterio Wohllebeno bei rašytojos ir biologės Robin Wall Kimmerer darbų, ji pradėjo tyrinėti augalų komunikaciją per kvapus. Lingua Planta yra šių tyrimų rezultatas, kuriame susipina menininkės susidomėjimas gamta ir jos estetinė vizija.

Katažyna Jankovska yra kuratorė, rašytoja ir tyrinėtoja, šiuo metu gyvenanti Roterdame, Nyderlanduose. Ji baigė menotyros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje ir magistro studijas meno, kultūros ir visuomenės srityse Roterdamo Erasmus universitete. Tyrimuose ir kuratoriniuose projektuose daugiausia dėmesio skiria nuolat besikeičiantiems santykiams tarp žmonių, technologijų ir gamtos sistemų. Ji domisi eksperimentinėmis meno formomis, tyrinėjančiomis juslinį suvokimą, skaitmeninę kultūrą ir technologijų įtaką šiuolaikinei visuomenei. Savo praktikoje naudoja įvairius metodus – rašymą, programų kūrimą, parodų kuravimą, leidybą.

Parodos brošiūra